Nepilnamečių kelionės

Nepilnamečių kelionės

Vaiko asmens dokumentai, patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į užsienio valstybes, yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (pastaroji gali būti naudojama kelionėms Šengeno erdvėje ir į kitas valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi atitinkamas tarptautines sutartis ar susitarimus).

Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, tinkamas keliauti į užsienį.

Šengeno erdvė

Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, t.y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų. Jam būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Valstybės, nepriklausančios Šengeno erdvei

Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei,  reglamentuoja  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Ši tvarka nėra taikoma, jei nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienio valstybėje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos.

Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito rašytinio sutikimo nereikia. Tėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę.

Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą.

Vaikui į užsienio valstybę vykstant vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.

Vykstant vaikų grupėms į organizuotas keliones ar su sporto, meno, mokslo kolektyvais, kelionės organizatorius sudaro išvykstančių vaikų ir lydinčių asmenų sąrašą, kurį pateikia Lietuvos Respublikos pasienio punkto pareigūnams. Vaiko duomenys į sąrašą įtraukiami gavus bent vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo) rašytinį notariškai patvirtintą sutikimą.

Neteisėtas vaiko išvežimas į užsienio valstybę

Pagrindinis teisės aktas, taikomas neteisėtai išvežto vaiko į užsienio valstybes atvejais, yra 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

Šis tarptautinis dokumentas siekia užtikrinti, kad neteisėtai į užsienio valstybes išvežti vaikai (dažniausiai vieno iš tėvų ar giminaičių) būtų nedelsiant grąžinti į savo kilmės valstybę ir kad taip vaikas kuo mažiau nukentėtų dėl neteisėto atskyrimo nuo vieno iš tėvų.

Bet kuris asmuo ar organizacija, teigianti, kad vaikas yra išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos Susitariančiosios Valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Lietuvoje centrine įstaiga yra paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.