Artimiausi renginiai

Pagrindinės tarptautinės institucijos

Sukurta 2024.04.08 / Atnaujinta 2024.04.10 16:03

2007 m. kovo 1 d. pradėjo veikti prie Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) įkurta ES Pagrindinių teisių agentūra. Į ES Pagrindinių teisių agentūros Vykdomąją tarybą yra išrinkta prof. Lyra Jakulevičienė. Pagrindiniai šios agentūros uždaviniai:

  • rinkti, analizuoti ir platinti informaciją ir duomenis apie Pagrindinių teisių chartijoje numatytų teisių užtikrinimą ES institucijų veikloje ir šalims narėms įgyvendinant bendrijų teisę,
  • teikti rekomendacijas, išvadas ir nuomonę, rengti metinį pranešimą apie pagrindinių teisių padėtį ES, daugiausia dėmesio skiriant rasizmo ir ksenofobijos problemoms,
  • bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis,
  • informuoti visuomenę.

2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių politika. Bendros ES šalių narių pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose: JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Europos Komisija ir ES šalys narės teikia finansinę paramą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai, finansuoja daugybę nacionalinių, regioninių ir tarptautinių projektų žmogaus teisių ir demokratijos srityje trečiosiose šalyse.Užsienio reikalų ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio politiką žmogaus teisių srityje, koordinuoja bendradarbiavimą su tarptautinėmis žmogaus teisių institucijomis, organizuoja reikalingos informacijos rinkimą ir pateikimą, dalyvauja dialoge apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir kitose valstybėse su valstybės institucijomis ir pilietine visuomene.

Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimai yra ne vien suverenių valstybių vidaus reikalas, bet ir vienas iš pagrindinių tarptautinių santykių aspektų. Veiksmingai įgyvendinamos žmogaus teisės ir laisvės padeda užtikrinti demokratines vertybes, stiprina taiką, saugumą, demokratinę visuomenę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms, mažina nusikalstamumą ir diskriminaciją. Nepaprastai svarbu įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir stiprinti daugiašalius (pasaulinius bei regioninius) žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus.

Bendradarbiaudama ir dalyvaudama tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių organizacijų veikloje Lietuva turi galimybę gauti:

  • gauti rekomendacijų, padedančių identifikuoti, kurios žmogaus teisių sritys turėtų būti gerinamos;
  • sulaukti tarptautinės paramos užtikrindama šalyje žmogaus teises;
  • užmegzti tvirtesnius tarptautinius santykius, užtikrinančius demokratines vertybes, saugumą ir stabilumą.

Lietuva prisideda prie:

  • siekio užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams;
  • pasaulinių ar regioninių žmogaus teisių normų (konvencijų) kūrimo;
  • žmogaus teisių įgyvendinimo stebėsenos;
  • tarptautinio bendradarbiavimo įvairiais žmogaus teisių apsaugos klausimais.

Jungtinės Tautos (JT)

Jungtinių Tautų Organizacija yra pasaulinis forumas, kuriame sprendžiamos pagrindinės tarptautinių santykių ir pasaulio plėtros problemos, be to, skėtinė daugelio specializuotųjų agentūrų organizacija. 1948 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurioje žmogaus teisių apsauga įtvirtinta kaip viena iš pagrindinių Jungtinių Tautų veiklos sričių. 2023 m. Jungtinės Tautos minėjo 75-erių Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo metų sukaktį. Jungtinių Tautų priimtos tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sudaro tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir teikia specialių instrumentų, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose JT valstybėse narėse.

Svarbiausios Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucijos ir mechanizmai:
 

  • Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (GA) Trečiasis komitetas, kurio veikla apima socialines, humanitarines ir žmogaus teisių sritis, pagalbą kovojant su žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje. GA Trečiasis komitetas veikia Niujorke.

 

  • Žmogaus teisių taryba, kuri priimdama rezoliucijas ir teikdama rekomendacijas prisideda prie žmogaus teisių stiprinimo visame pasaulyje, sprendžia problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, atlieka žmogaus teisių įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje visuotinę periodinę peržiūrą (angl. Universal Periodic Review – UPR). Žmogaus teisių taryba yra įsikūrusi Ženevoje. Ją sudaro 47 valstybės narės, renkamos iš JT narių trejiems metams pagal regionų kvotas. Lietuva šiuo metu yra pirmą kartą išrinkta į Žmogaus teisių tarybą 2022‒2024 m. kadencijai. 2023 m. gruodžio 8 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT) biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis bendru sutarimu paskirtas vienu iš keturių JT Žmogaus teisių tarybos vicepirmininkų 2024 metams. Tarybos biure ambasadorius dirba kartu su Suomijos, Paragvajaus ir Indonezijos ambasadoriais. Tai yra pirmas kartas istorijoje, kai vicepirmininko pareigoms paskirtas Lietuvos atstovas. Svarbiausios Lietuvos darbo Žmogaus teisių taryboje (toliau ‒ ir ŽTT) kryptys: žmonių su negalia bei vaiko teisių apsauga, žmogaus teisių gynėjų apsauga, civilių gyventojų apsauga ginkluotųjų konfliktų metu, moterų ir mergaičių teisės, saviraiškos laisvė, žurnalistų saugumas, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvė, religijos ir tikėjimo laisvė, kova su žmogaus teisių pažeidimais regiono valstybėse. Prasidėjus Rusijos plataus masto karinei agresijai prieš Ukrainą pagrindinės Lietuvos darbo ŽTT kryptys yra šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai Rusijos invazijos kontekste.

 

  • Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras – viena iš pagrindinių žmogaus teisių srityje dirbančių Jungtinių Tautų institucijų, atliekanti globalią pagarbos žmogaus teisėms stebėseną ir veikianti kaip Žmogaus teisių tarybos sekretoriatas. Vyriausiąjį žmogaus teisų komisarą skiria Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. Viena iš svarbių šio biuro funkcijų yra ŽTT įsteigtų įgaliotųjų ekspertų (visų žmogaus teisių sričių specialiųjų pranešėjų, specialiųjų atstovų, nepriklausomų ekspertų, faktų nustatymo misijų, tyrimų komisijų, darbo grupių ir pan.) institucijų administravimas. Įgaliotųjų ekspertų veikloje dalyvavo ir Lietuvos atstovai: dr. Henrikas Mickevičius (2015‒2022 m. specialusis pranešėjas apsaugos nuo priverstinių dingimų komitete) ir prof. Dainius Pūras (2014‒2020 m. specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais). 2001 m. Lietuva visiems įgaliotiesiems ekspertams pateikė nuolatinį kvietimą. Nuo tada Jungtinių Tautų įgalioti specialiąsias procedūras vykdantys atstovai bet kada gali atvykti į Lietuvą vertinti žmogaus teisių padėtį.

Pirmąjį kartą šiuo kvietimu pasinaudojo ir su žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje susipažino Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diène. Lietuvoje šis Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas lankėsi 2007 m., jo ataskaita buvo pateikta 2008 m. ŽTT septintojoje sesijoje. 2022 m. gruodžio mėn. Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja teisės į privatumą klausimais Ana Brian Nougrères. Ji susitiko su Lietuvos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, susipažino su žmogaus teisių padėtimi šalyje ir parengs ataskaitą, kuri bus pateikta 2024 m.

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme (http://lrv-atstovas-eztt.lt/) taip pat atstovauja valstybei nagrinėjant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių, Moterų diskriminacijos panaikinimo, Vaiko teisių, Neįgaliųjų teisių ir Priverstinio dingimo komitetams pateiktus asmenų skundus prieš Lietuvos Respubliką.

  • Kitos Jungtinių Tautų agentūros (pvz., Tarptautinė darbo organizacija) pagal kompetenciją taip pat nagrinėja įvairius specifinius žmogaus teisių apsaugos aspektus.

Lietuva yra suinteresuota stiprinti Jungtines Tautas kaip viešojo saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias grėsmes šiuolaikiniam pasauliui, todėl nuosekliai remia tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų, tarp jų ir Žmogaus teisių tarybos, įgaliojimus.

Visos Jungtinių Tautų sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva

Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Jungtinėse Tautose: Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose ir Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje puslapiuose.

Europos Taryba (ET)

Europos Taryba yra pagrindinė regioninė žmogaus teisių standartų kūrimo ir apsaugos  organizacija, kurią sudaro 46 Europos valstybės narės. Rusija, 2024 m. vasarį pradėjusi karinę agresiją prieš Ukrainą, pašalinta iš organizacijos. Europos Tarybos pagrindinės veiklos sritys – žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės užtikrinimas. Europos Taryba, jos tarpvyriausybiniai ekspertų komitetai analizuoja grėsmes žmogaus teisėms ir rengia įvairias rekomendacijas, ieško būdų, kaip geriau apsaugoti žmogaus teises besikeičiančiame tarptautiniame kontekste, įveikti naujų technologijų, klimato kaitos, konfliktų keliamus iššūkius. Lietuva 2024 m. gegužės–lapkričio mėn. pirmininkaus Europos Tarybos Ministrų Komitetui.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų Komitetui prioritetai:

  • Parama Ukrainai;
  • Reikjaviko deklaracijos susitarimų įgyvendinimas;
  • Demokratinių vertybių apsauga agresijos ir autoritarinių režimų akivaizdoje;
  • Demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės principų užtikrinimas ir propagavimas Europos Tarybos viduje ir už jos ribų;
  • Pagrindinių laisvių užtikrinimas skaitmeninėje erdvėje.

Europos Taryboje sukurtos veiksmingos konvencijų įgyvendinimo stebėsenos procedūros. Kiekvienas ET valstybių narių jurisdikcijoje esantis asmuo gali ginti  savo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose numatytas teises Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Daugiau informacijos: Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

1993 m. įsteigta Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) nuolat (kas 4 ar 5 metai) vertina šalių narių padėtį pagal problemų, susijusių su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, ir iš to išplaukiančios netolerancijos kriterijus. 2013–2022 metais ECRI nariu nuo Lietuvos buvo prof. Šarūnas Liekis. Šiuo metu ECRI nare išrinkta prof. Lyra Jakulevičienė.

1999 m. buvo įkurta ET Žmogaus teisių komisaro pareigybė siekiant aktyviau skleisti informaciją apie žmogaus teises ir rūpintis, kad valstybės narės laikytųsi Europos Tarybos dokumentuose nustatytų įsipareigojimų. Komisaras Lietuvoje lankėsi keturis kartus, vėliausias vizitas įvyko 2016 m.

Europos Taryba turi ir daugiau mechanizmų, kurių veikloje dalyvauja Lietuva. Svarbiausi iš jų: GRECO (kova su korupcija), MONEYVAL (kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu), GRETA (kova su prekyba žmonėmis), CPT (kova su nežmonišku elgesiu ir kankinimų prevencija) ir kiti.

Lietuva siekia, kad Europos Tarybos mechanizmai būtų veiksmingai taikomi užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, svariai prisidėtų stiprinant demokratinių reformų, saugumo, žmogaus teisių standartus ir stabilumą Europos Tarybos valstybėse narėse.

Pagrindiniai Europos Tarybos žmogaus teisių dokumentai:

 

Visos Europos Tarybos sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva.

Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Europos Taryboje Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos puslapyje.

Europos Sąjunga (ES)

2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių politika. Bendros ES šalių narių pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose: JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Europos Komisija ir ES šalys narės teikia finansinę paramą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai, finansuoja daugybę nacionalinių, regioninių ir tarptautinių projektų žmogaus teisių ir demokratijos srityje trečiosiose šalyse.
 

ES patvirtino veiksmų planą demokratijos ir žmogaus teisių srityse 2020‒2024 m., įgyvendinamą penkiomis pagrindinėmis veiklos kryptimis:

  • Kiekvieno žmogaus teisių apsauga ir įgalinimas.
  • Atsparių ir įtraukių demokratinių visuomenių kūrimas.
  • Žmogaus teisių ir demokratinių vertybių sklaida pasaulyje.
  • Naujų technologijų naudojimas ir kylančių iššūkių valdymas.
  • Rezultatų siekis dirbant drauge nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygiu.


2007 m. kovo 1 d. pradėjo veikti prie Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) įkurta ES Pagrindinių teisių agentūra. Į ES Pagrindinių teisių agentūros Vykdomąją tarybą yra išrinkta prof. Lyra Jakulevičienė. Pagrindiniai šios agentūros uždaviniai:

  • rinkti, analizuoti ir platinti informaciją ir duomenis apie Pagrindinių teisių chartijoje numatytų teisių užtikrinimą ES institucijų veikloje ir šalims narėms įgyvendinant bendrijų teisę,
  • teikti rekomendacijas, išvadas ir nuomonę, rengti metinį pranešimą apie pagrindinių teisių padėtį ES, daugiausia dėmesio skiriant rasizmo ir ksenofobijos problemoms,
  • bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis,
  • informuoti visuomenę.

Lietuva remia aukščiausių žmogaus teisių ir laisvių standartų taikymą ES teisėje, institucijų veikloje ir išorinių santykių politikoje.

Ministerija aktyviai dalyvauja ES Tarybos Žmogaus teisių darbo grupėje (COHOM), kurioje yra svarstomos bendros ES pozicijos žmogaus teisių klausimais. Tai pagrindinis ES struktūros instrumentas, apimantis su žmogaus teisėmis susijusius klausimus. COHOM stebi, kad ES politika būtų įgyvendinama laikant žmogaus teises ir demokratines vertybes prioritetinėmis.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) steigiamuosiuose dokumentuose įtvirtinta visa apimanti saugumo samprata, kurią sudaro trys dimensijos – karinė-politinė, ekonominė-aplinkosauginė ir žmogiškoji.

ESBO šalys sutarė, kad pagarba žmogaus teisėms ir veiksmingos demokratinės institucijos yra būtina prielaida saugumui užtikrinti, todėl prisiėmė plačius žmogaus teisių įsipareigojimus, kurie kaip tik ir sudaro ESBO žmogiškąją dimensiją, apimančią žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, pilietinės visuomenės stiprinimo, demokratinių institucijų plėtros, laisvų ir demokratiškų rinkimų klausimus.

Vadovaudamasi šalių narių prisiimtais įsipareigojimais, ESBO stebi žmogaus teisių ir laisvių padėtį dalyvaujančiose valstybėse. Daugiausia dėmesio skiriama žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, tautinių mažumų, tolerancijos ir nediskriminavimo klausimams, demokratiškiems rinkimams.
 

ESBO žmogiškosios dimensijos srityje veikia:

Lietuva šiuo metu daug dėmesio skiria žmogaus teisių užtikrinimui konfliktų zonose (Ukrainoje, Sakartvele ir kitur), žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, moterų teisių, žmogaus teisių gynėjų apsaugos klausimams; kartu su bendraminčiais aktyviai taiko ESBO Maskvos mechanizmą siekdama fiksuoti Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos daromus ESBO įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje pažeidimus, atskleisti Rusijos Ukrainoje vykdomus tarptautinės viešosios ir humanitarinės teisės pažeidimus; dalyvauja planuojant, kaip taikant įvairias teisines priemones patraukti atsakomybėn Rusijos Federaciją, jos politinę ir karinę vadovybę bei Rusijos ginkluotųjų pajėgų narius. Lietuva taip pat siekia stiprinti bendrus ESBO veiksmus kovos su karo propaganda srityje, kuri į ESBO politinę darbotvarkę buvo įtraukta Lietuvos bei kitų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių pastangomis.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)

UNESCO tai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, kuri taip pat skiria dėmesį žmogaus teisių apsaugos stiprinimui, žodžio ir spaudos laisvės skatinimui.

Pagal visuotinę žmogaus teisių deklaraciją UNESCO kompetencijai buvo priskirti šie straipsniai:

UNESCO visais savo veiksmais siekia skatinti žmogaus teises, integruoti jas į vykdomas veiklas. Toks požiūris kuria tvarią socialinę sistemą, ugdo pagarbą taikai ir nesmurtiniam konfliktų sprendimui. Visa tai prisideda prie siekio vykdyti pozityvius socialinius pokyčius.

Prioritetinės žmogaus teisių temos, kuriose dirba UNESCO, yra lyčių lygybė, čiabuvių teisės, jaunimo įgalinimas.

Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO iniciatyvose ir veiklose, kurios apima žurnalistų saugumo temą. Žurnalistų saugumas konflikto zonose, jų nebaudžiamumo klausimas, teisė laisvai išreikšti savo ir visuomenės nuomonę, informuoti – tai yra vertybės, dėl kurių įgyvendinimo pasaulyje kovoja UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos, o kartu ir Lietuva, dalyvaudama šių tarptautinių organizacijų veikloje.

Visus Lietuvos prioritetus UNESCO galima rasti čia.

  • 26str. – teisė į mokslą;
  • 27str. – teisė laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime;
  • 19str. – teisė laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti;
  • 27str. – teisė dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda;