Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS KONSULATAS SAN PAULE(BRAZILIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA)

Adresas: Avenida Irai 438, cj. 34, Indianópolis, CEP 04082-001 Sao Paulo - SP, Brasil

plačiau »

Tel. +55 (11) 2614 8665
El. paštas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga San Paule surengtas festivalis LABAS

Sukurta 2018.05.29 / Atnaujinta 2018.05.29 14:16
      Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga San Paule surengtas festivalis LABAS
      Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga San Paule surengtas festivalis LABAS
      Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga San Paule surengtas festivalis LABAS
      Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga San Paule surengtas festivalis LABAS
      Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga San Paule surengtas festivalis LABAS

      Gegužės 25-27 dienomis Emos Klabin fondo muziejuje vyko Lietuvos generalinio konsulato San Paule ir Brazilijos lietuvių bendruomenės organizuotas Lietuvos festivalis „Labas!“, kuriame apsilankė per 1,2 tūkst. svečių, tarp kurių buvo ir tarptautinės šlovės sulaukę lietuvių kilmės gatvės meno kūrėjai dvyniai Otávio ir Gustavo Pandolfo (Os Gêmeos).

      Šventės vieta šiam renginiui pasirinkta neatsitiktinai. Litvakų kilmės Ema Klabin (1907-1994) - žymi Brazilijos kolekcionierė, filantropė, kurios Lietuvoje gimę tėvai atvyko į Braziliją XIX a. pabaigoje. Šis renginys yra Klabin šeimos duoklė savo lietuviškoms šaknims, o kartu ir noras San Paului pristatyti ne visiems iki šiol žinomą šeimos istorijos puslapį. 

      Į festivalio atidarymą susirinkusiems Brazilijos užsienio reikalų ministerijos, San Paulo valstijos ir savivaldybės, konsulinio korpuso atstovams, kultūros veikėjams ir Lietuvos draugams kalbėjęs Ema Klabin fondo prezidentas, buvęs Brazilijos užsienio reikalų ministras dr. Celso Lafer, kuris taip pat yra litvakų kilmės, sveikino Lietuvą ir Brazilijos lietuvius valstybės atkūrimo šimtmečio proga ir džiaugėsi iniciatyva San Paule pristatyti Lietuvą ir litvakų istoriją, kuri yra neatsiejama Lietuvos raidos dalis.  

      Iš Lietuvos atvykusi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė pristatė specialiai šiam renginiui sukurtą foto parodą „Akimirkos. Iš Lietuvos žydų gyvenimo“, kurioje, visų nuostabai, Vilniaus arba Kauno gete rasta iš San Paulo atsiųsta šio miesto nuotrauka buvo atspindėtas tarpukaryje Lietuvoje gyvenusių žydų ryšys su Brazilija. Viešnia iš Lietuvos atidarymo svečius supažindino su Lietuvoje kuriamo Litvakų kultūros ir tapatybės muziejaus projektu.

      Lietuvių kalbą tyrinėjančio ir nuoširdžiai ja besižavinčio Brazilijos lingvisto Ricardo Xavier paskaitos klausytojai turėjo progą įsitikinti lietuvių kalbos panašumu su kitomis indoeuropiečių kalbomis bei išgirsti įdomių mokslininko įžvalgų apie lietuvių kalbos vertę.

      Abi festivalio dienas renginio svečiai turėjo progą išgirsti rašytojo ir istoriko dr. Laimono Briedžio knygos „Vilnius: City of Strangers“ pristatymą, pakvietusį drąsiau ir platesniame kontekste mąstyti apie Vilnių – įvairiatautį, daugiakultūrį, atvirą ir gyvą, tokį, koks jis buvo praeityje ir kokio dabartyje autorius nebeapčiuopia.

      Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe festivalio svečius pakvietė pokalbiui apie šiuolaikinę Lietuvą, trumpai pristatydama esminius valstybės ir tautos formavimosi akibrokštus bei esamas Lietuvos geografines, kultūrines, socialines, politines ir ekonomines koordinates.

      Abi dienas gausiai į festivalį plūdę svečiai turėjo galimybę apžiūrėti lietuvių kilmės Brazilijos menininkės Helenos Kavaliunas modernaus meno instaliacijas, prisėdę prie bendro stalo paskanauti lietuviškų patiekalų, įsigyti Brazilijos lietuvių gamintų suvenyrų bei dalyvauti tautodailės dirbtuvėse – pramokti margučių marginimo, sodų vėrimo, karpinių ir drožybos amatų. Mažiesiems buvo sekamos lietuviškos pasakos ir legendos. Vakaro programoje skambėjo Brazilijos lietuvių bendruomenės grupės „Laisvė“ atliekamos melodijos, buvo galima grožėtis tautinių šokių grupės „Nemunas“ bei kelionei į Dainų ir šokių šventę besiruošiančio „Rambyno“ pasirodymais. Pastarieji festivalio svečius įtraukė į nuotaikingą bendrą šokio sūkurį, tapusį puikiu lietuvybės mylėtojus vienijančiu šventinių dienų pabaigos akcentu. 

      Naujienlaiškio prenumerata