Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS KONSULATAS SAN PAULE(BRAZILIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA)

Adresas: Avenida Irai 438, cj. 34, Indianópolis, CEP 04082-001 Sao Paulo - SP, Brasil

plačiau »

Tel. +55 (11) 2614 8665
El. paštas

Sveikatos draudimas

Sukurta 2014.07.29 / Atnaujinta 2014.07.29 13:04

Prieš laikinai vykstant į užsienio valstybę (tiek į Europos Sąjungos šalį, tiek į kitą) rekomenduojama kreiptis į draudimo bendrovę ir savanoriškai apsidrausti savo sveikatą visam kelionės laikotarpiui.

Atsitikus draudiminiam įvykiui – susirgus ar prireikus medicinos pagalbos, draudimo kompanija draudimo taisyklių nustatyta tvarka padengia gydymo išlaidas, o prireikus gali organizuoti apdraustojo asmens parvežimą į Lietuvą toliau gydyti, apdraustojo mirties atveju – gali organizuoti palaikų pargabenimą į Lietuvą.

Medicininės pagalbos ir kitų išlaidų apmokėjimo tvarką nustato draudimo taisyklės, todėl, atsitikus draudiminiam įvykiui, reikėtų laikytis draudimo taisyklėse nustatytų reikalavimų (pvz. draudimo taisyklėse numatytais atvejais apie draudiminius įvykius informuoti draudimo kompaniją ir pan.). Jeigu draudimo taisyklės nenumato kitaip, keliautojas pats sumoka gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas ir turi pareikalauti išlaidas įrodančių ir pagrindžiančių dokumentų ir tuos dokumentus su prašymu kompensuoti gydymo išlaidas pateikti draudimo bendrovei.

Jeigu užsienyje susirgęs ar sužalotas pilietis prieš išvykdamas į užsienį nebuvo apsidraudęs, paprastai visas gydymo užsienyje išlaidas turės atlyginti jis pats. Tokio piliečio mirties atveju visas išlaidas (taip pat ir palaikų pargabenimo į Lietuvą išlaidas) turės apmokėti jo šeima ar artimieji.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Sveikatos draudimas – našta ar būtinybė? Privalomasis sveikatos draudimas (toliau – PSD) – tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Visų Lietuvoje nuolat gyvenančių ir laikinai gyvenančių, tačiau Lietuvoje dirbančių asmenų mokamos PSD įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde (toliau – PSDF) ir tampa garantija apdraustiesiems, nes, prireikus, jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš šio fondo ir bus kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo konkretaus gyventojo sumokėtų įmokų. Dalyvavimas sveikatos draudimo sistemoje – garantuota finansinė parama žmogui susirgus.

Iš tiesų yra labai svarbu suprasti, jog kiekvienas asmuo turi atsakingai pasirūpinti sveikatos draudimu, kadangi neaišku, kada gali įvykti nelaimė, kitaip tariant, draudiminis įvykis. Ir tai nėra vien valstybių rūpestis, gyventojas pats turi pagalvoti, kas juo pasirūpins, jam prireikus medicininių paslaugų. Labai svarbu patiems gyventojams iš anksto apsispręsti, kurios šalies sveikatos draudimo sistemoje jie dalyvaus. Atsižvelgiant į nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatas, paprastai asmenys sveikatos draudimu yra draudžiami toje šalyje, kurioje jie faktiškai gyvena, kadangi, visų pirma, namų valstybėje dažniausiai ir prireikia tų paslaugų, kurias garantuoja sveikatos draudimas.

Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys

Nuolat Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys arba vykdantys savarankišką veiklą (pavyzdžiui, gauna darbo užmokestį, vykdo žemės ūkio ar kitą individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkai ir panašiai) PSD įmokas moka nuo uždirbamų pajamų. Pajamų neuždirbantys ir nepatenkantys į valstybės lėšomis apdraustųjų sąrašą* 72 Lt per mėnesį dydžio įmokas nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys moka savarankiškai.

*Apdraustaisiais, kurie draudžiami PSD valstybės lėšomis laikomi:

  • asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
  • nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
  • nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
  • moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
  • vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
  • asmenys iki 18 metų;
  • Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
  • valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
  • vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);
  • asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
  • asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
  • pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
  • asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
  • buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
  • valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
  • asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
  • nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
  • papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.

Na, o jei PSD apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.

Nuolat Lietuvoje negyvenantys, tačiau Lietuvoje dirbantys asmenys

Lietuvoje nuolat negyvenantiems asmenims PSD įmokas Lietuvoje reikia mokėti tik tuo atveju, jeigu:

  • jie dirba arba vykdo savarankišką veiklą Lietuvos Respublikoje (pavyzdžiui, gauna darbo užmokestį, vykdo žemės ūkio ar kitą individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkai ir panašiai). Šiuo atveju PSD įmokos mokamos nuo uždirbamų pajamų;
  • pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35) nuostatas jiems netaikoma užsienio valstybės teisės aktai socialinio (ir sveikatos) draudimo srityje, t. y. jie nėra apdrausti PSD Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje.

Lietuvos Respublikos piliečiai, ilgam išvykę į užsienį

Teisės aktai nenumato pareigos dalyvauti Lietuvos Respublikos PSD sistemoje, jeigu asmuo Lietuvoje nuolat negyvena ir čia nedirba ar nevykdo savarankiškos veiklos. Gyventojai, kurie yra galutinai išvykę iš Lietuvos Respublikos ir savo pilietines teises, pareigas bei socialinius interesus susieję su užsienio valstybe, pavyzdžiui, ten legaliai dirba, moka mokesčius (įskaitant socialinio, sveikatos draudimo įmokas), naudojasi užsienio valstybės teikiamomis garantijomis, turėtų apie tai pranešti kompetentingoms Lietuvos institucijoms tam, kad šiam asmeniui nebebūtų taikomos privalomos pareigos kaip Lietuvos PSD sistemos dalyviui. Kol įmokas administruojančios institucijos nežino, kad asmuo Lietuvoje nuolat negyvena, jam skaičiuojamos PSD įmokos (72 Lt/mėn.), kadangi Lietuvoje nuolat gyvenantys, tačiau pajamų neuždirbantys asmenys privalo draustis PSD savarankiškai. Todėl iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus tiesiogiai ar elektroniniu būdu galima atlikti seniūnijoje, jeigu seniūnijos nėra, kitame savivaldybės padalinyje, o jau išvykus – konsulinėje įstaigoje.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra išvykę į kitą Europos Sąjungos valstybę, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją gyventi ir dirbti ir PSD draudžiasi šiose valstybėse, net ir tais atvejais, kai jie atvyksta į Lietuvą ir jiems reikalinga medicinos pagalba, gydymo įstaigoje jie gali gauti medicinines paslaugas nemokamai, prieš tai pateikus tam tikrus dokumentus, išduotus tos šalies, kurioje mokamos PSD įmokos. Ši šalis apmokės medicininės pagalbos išlaidas.

Gyventojams, kurie iš Lietuvos išvyko trumpam (trumpiau nei 183 dienoms), pavyzdžiui, laikinai dirbo užsienyje ir dėl to nedeklaravo išvykimo, PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu jie atitinkamais laikotarpiais buvo apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu Europos Sąjungos valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, ir turi ar gali turėti atitinkamos formos dokumentą, įrodantį, kad jie buvo apdrausti socialiniu (ir sveikatos) draudimu užsienyje.

Gyventojams, išvykusiems į trečiąsias valstybes, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog tarptautiniai teisės aktai nenumato jų medicininių paslaugų išlaidų kompensavimo mechanizmo Lietuvoje, todėl, nemokėdami PSD įmokų Lietuvoje ir sugrįžę į Lietuvą, prireikus medicininių paslaugų jas apmokėti turės patys.

Informaciją parengė Valstybinė mokesčių inspekcija

Grįžtant iš užsienio: žinotina apie Privalomąjį sveikatos draudimą

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai. Tačiau vykstant pasisvečiuoti ar visiškai sugrįžtant į Lietuvą pravartu žinoti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas gimtinėje ir laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, nes nežinia, kada gali sunegaluoti.

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta. Jei išvykdami iš Lietuvos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravote teisės aktų nustatyta tvarka, grįžę gyventi į gimtinę pirmų pirmiausia turite deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internetu arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

Apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų apmokamos įvairios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio fondo lėšomis taip pat padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo bei kitos išlaidos. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti visą paslaugos kainą.

Kada įsigalioja privalomasis sveikatos draudimas

Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (tarp jų – ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Šių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Vadinasi, jei nedelsdami Lietuvoje įsidarbinsite, būsite iš karto apdrausti.

Kas mėnesį savo privalomuoju sveikatos draudimu turi pasirūpinti (tai yra, patys mokėti įmokas) ūkininkai, gaunantieji pajamų pagal autorines sutartis ar iš sporto ar atlikėjo veiklos, besiverčiantieji individualia veikla asmenys, taip pat darbingi, bet niekur nedirbantys gyventojai (pavyzdžiui, namų šeimininkės) ir kiti į draudžiamųjų kategorijas nepatenkantys.

Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius, draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Kita vertus, neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesio algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.

Taigi, jei kurį laiką dirbote kitoje Europos Sąjungos šalyje, ir buvote apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu toje šalyje, būtinai atsivežkite tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą ir pristatykite šį dokumentą į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje Lietuvoje ketinate gyventi. E 104 formos pažymoje turi būti patvirtinta, kad pastaruosius 3 mėnesius buvote draustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tad kitoje Europos Sąjungos šalyje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų įskaitytas Lietuvoje ir jums nereiktų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje. Reikėtų toliau kiekvieną mėnesį tvarkingai sumokėti nustatytą šio draudimo įmoką.

Taip pat vertėtų išsiaiškinti, ar nepriklausote kuriai nors valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamųjų grupei. Valstybės lėšomis draudžiami nuolat Lietuvoje gyvenantys labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje įsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Jiems privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išsamesnės informacijos galima rasti tų institucijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse www.vlk.lt, www.vmi.lt, www.sodra.lt.

Naujienlaiškio prenumerata