Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS KONSULATAS SAN PAULE(BRAZILIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA)

Adresas: Avenida Irai 438, cj. 34, Indianópolis, CEP 04082-001 Sao Paulo - SP, Brasil

plačiau »

Tel. +55 (11) 2614 8665
El. paštas

Pilietybė

Sukurta 2014.07.29 / Atnaujinta 2018.01.10 15:17

Užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, L. Sapiegos g. 1).

Vaikų pilietybė

Lietuvos Respublikos piliečių (vieno iš piliečių) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. užsienyje gimę vaikai įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, jeigu jie patys (jei pilnamečiai) arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas per trejus metus nuo 2011 m. balandžio 1 d. arba iki vaikui sukaks 18 metų. Pateikiama:

  • Laisvos formos prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu (adresuojamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM);
  • Vaiko Lietuvoje išduotas gimimo liudijimas (arba pateikiami dokumentai vaiko gimimo apskaitymui);
  • Vaiko pasas, išduotas užsienio valstybės;
  • Dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (Lietuvos Respublikos pasai);
  • Lietuvos piliečiai tėvai pildo gyvenamosios vietos deklaracijas (jei nėra pildę);
  • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

SVARBU:

Vaikui dalyvauti nebūtina. Pateikiant dokumentus dėl užsienyje gimusio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės, kartu galima pateikti dokumentus dėl paso išdavimo, jeigu vaiko gimimas jau yra apskaitytas Lietuvoje ir jeigu nereikia nuskaityti jo pirštų atspaudų.

DĖMESIO:

Pateikiant dokumentus dėl paso vaiko, kuriam yra sukakę vieneri metai, pastarojo dalyvavimas būtinas.

Nuo 2008 m. liepos 22 d. gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant. Šių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą apskaitant vaiko gimimą.

Pilietybės atkūrimas

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 144-7361) (toliau – Pilietybės įstatymas) įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t.y.:

  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas).
    Asmuo, ištremtas iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas).
    Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
  • yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., ar asmens, pasitraukusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas).
    Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Bendra informacija

Asmenys dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi tiesiogiai atvykę į konsulinę įstaigą. Tais atvejais, kai asmuo į  įstaigą neatvyksta, kartu su nustatytos formos prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti pateikiamas notaro patvirtintas asmens laisvos formos prašymas priimti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir prie jo pridėtus dokumentus.

Dokumentai yra svarstomi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Pilietybės reikalų skyriuje. Dėl bylos eigos prašome kreiptis į šią instituciją tiesiogiai.

Ne lietuvių kalba išduoti dokumentai (išskyrus pasus) turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimuose būtina įrašyti: „Aš, vardas pavardė, tvirtinu šio vertimo tikrumą" ir pasirašyti. Kitaip patvirtinti vertimai bus atmesti.

Konsulinis pareigūnas turi teisę nepriimti prašymo, jei nebus pateikti visi reikalaujami dokumentai.

Nepilnamečių pilietybės prašoma tik vienam iš tėvų atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę.

Dėl trūkstamų lietuviškų dokumentų prašome asmeniškai kreiptis į Lietuvos archyvų departamentą.

Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. jeigu:

  • asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
  • asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Pateikiami dokumentai:

  • Prašymas;
  • Galiojantis pasas (pasai, jei turima kitų pilietybių);
  • Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę* arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis)**;
  • Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti. Kiekvienas, net ir menkiausias vardų, pavardžių, gimimo datų ir t.t. neatitikimas pateikiamuose dokumentuose turi būti pagrįstas dokumentais. Nesant galimybei gauti tokius dokumentus, būtina išsamiai raštu paaiškinti kaip buvo atlikti pakeitimai ir kodėl nėra tai paliudijančių dokumentų;
  • Dokumentai, patvirtinantys, kad trečiame punkte minimas asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis) iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgijo kitos valstybės pilietybę, ir kad 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
  • Konsulinis mokestis.

*Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

  • Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
  • Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
  • dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
  • gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.;
  • jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi; darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

**Giminystės ryšį patvirtina gimimo, pavardės keitimo ir santuokos liudijimai. Pvz. jūsų ryšį su senele įrodo jos gimimo liudijimas, jos santuokos liudijimas (pasikeitė pavardė), jūsų mamos gimimo liudijimas, jos pavardės keitimo dokumentas (susitrumpino lietuvišką pavardę), mamos santuokos liudijimas ir jūsų gimimo liudijimas.

DĖMESIO:

Pateikiami užsienio valstybės išduoti dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), o po to išversti.

 

Naujienlaiškio prenumerata